Visada norisi geriau, nei būna,
Ypač kai viduje širdis, atrodo, pūva.
Kai žaidi žaidimą paslėptom kortom
Belieka eiti ir skandintis už borto,
Palikti pasaulį pro atvirą langą...
Bet kas per nesąmonės tau į galvą šauna!?
Žudytis dėl meilės,
Ar dėl nelemto stygiaus laimės?
Atsigauk, vaikuti, išsiblaivyk nesvaigęs...
Gal jau laikas liautis šį žaidimą žaidus?
Atvertęs kortas padėk jas ant stalo
Ir traukis ne iš gyvenimo,
O nuo šio prakeikto lošimo stalo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą