Šaltis

Pramerkiu akis.
Paskutinė akimirka, kurią prisimenu, buvo ta, kai sėdėjau už automobilio vairo.
To pačio automobilio, kurio viduje dabar esu įkalinta.
„Skausmas.“
Begalinis skausmas šone ir kojose, ūžimas galvoje.
Jis.
„Kur Jis?“
Ne... Stiklas išdužęs ir kruvinas...
„Tai jo kraujas.
Kur mano rankinė? Rankinė... Štai.“
Sunkiai nulaikydama ranką, sugriebusi už rankenos prisitraukiu ją prie savęs ir rodos naudodama mažus energijos likučius atsegu ją ir išsiimu piniginę.
„Piniginė... Kur telefonas? Reikia greitosios... Jam blogai...“
Bandau rankinėje ieškoti mobiliojo, bet atlikusi kažkokį nerangų jausmą nustumiu rankinę ir nebegaliu jos pasiekti.
„Negaliu Jam padėti...“
Naudodama savo energijos rezervus suspaudžiu piniginę rankoje.
„Šalta... Šiuose laukuose velniškai šalta...“
-Atsiprašau... - suveblenu išnaudodama savo paskutinį iškvėpimą.