Ji buvo kitokia. Mergaitė su sulūžusia šypsena.
Kodėl? Ji nesišypsojo. Ji tokia tapo po to,kai jis ją paliko. Ji mylėjo jį,bet tai jam buvo nė motais. Jis norėjo ne jos proto ar jausmų,o kūno. Tik kūno,kurį gavęs išmetė mergaitę,kaip sena,jau pabodusį žaislą šiukšliadėžen. Ji daugiau nesišypsojo,nes nerado nieko,kas leistų jai šypsotis taip,kaip ji šypsojos būdama su juo. Ji verkė,nes žinojo,kad jis taip ir nebuvo bei nebus jos.
Sakai,kad tokiu atveju jis nevertas jos ir jos ašarų? Klysti. Jai jis vertas viso to ir dar daugiau. Vien dėl to,kad ji mylėjo jį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą