-Pyksti? - atsidusau.
-Gal.
-Kodėl?
-Jis su tavim flirtuoja. - suniurzgėjo.
-Pavydi?
-Pykstu.
-Nepyk.
Kiek patylėjau,o tada tęsiau:
-Man ne jis patinka. Man patinki Tu.
Jis menkai šyptelėjo.
-Ir net nemanyk,kad taip lengvai tave paleisiu. Tu per daug žinai. - nusijuokiau apkabindama jį.
-Kvaila priežastis nepaleisti. - pavartė akis jis.
-Su laiku tų priežasčių vis daugėja... - sušnabždėjau ir pakštelėjau į skruostą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą