* * *

Vijausi laiko lašą
Tokį, rodos, bevertį ir mažą;
Tokį, kur sunku būna pavyti
Ir širdy dar sunkiau išlaikyti.

Pamilti tikrai nenorėjau,
Bet juokės neklaužada vėjas.
Žaidimai jo klaidūs, pavydūs
Sukliudė mano pasiryžimui.

Norėjos tad', kad meilė nutiltų,
Kad nė žodžio vėjas neužmintų,
Bet jie juk mane nugalėjo
Ir nebyliai tariu vardą vėjui.