pirmadienis, rugpjūčio 29

Nebeliko

Buvo meilė, buvo pakilimai
Buvo skausmas, pralošti žaidimai
Negalėjau nė dienos ištverti
Be tavo balso,
Dar dabar ilgiuosi viso,
Bet tai užgeso.

Buvo linksma, buvo liūdna
Kilom dūmais,kritom lietumi
Turėjom,rodos, daug daugiau
Nei visi kiti.
Negalėčiau aš pamiršti
Tavo žvilgsnio, kūno šilumos,
Tavo kvapo,
Tavo rūpesčio, tylos.

Nebeliko,
Nokautavo mūsų širdis,
Nebebus,
Nebėra, kas mano sielą šildys.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą