Kodėl tą naktį tu verkei,
Tyliai per lietų ašaras braukei?
Skruostus raudoniu nupliekstus slėpei
Ir akis, nuo ašarų blizgias, užmerkei?
Kodėl peilis raudoniu nusidažė
Vos palietęs odą gražią
Ir užsimerkė melsvos akys josios
Nesulaukę kulminacijos?
Su trenksmu palikai žemę plačią
Jei tik nebūtum išvykus nejučia
Išsinešei jūsų paslaptis nakčia,
Bet parodei savo baimę ir silpnumą
Bei atsiribojai nuo skausmo šia gaida.
O dabar - bėda:
Sesuo, tėtis, mama...
Liūdi tavęs visi - draugai, šeima,
O tu buvai kvaila.
O jo nėra. Jo ir nebus -
Jis net nesužinojo.
O gal kur paslapčia tave aprauda.
Gal ant to pačio stogo tave keikia?
Galbūt šnabžda "neik iš čia, pabūk šalia,
Juk nesi tu vienintelė šio gyvenimo auka."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą