* * *

Tylus vėlyvo birželio vakaras. Tamsoje ant tilto galima įžvelgti du siluetus. Mergina ir vaikinas. Jie tiesiog stovėjo vienas priešais kitą ir kalbėjo, tada ji pasisuko eiti, bet jis sugriebė merginą už rankos ir atsuko ją į save. Poros lūpos susiliejo. Mergina pasistiebė ir jos rankos instinktyviai apsivijo vaikino kaklą, jo viena ranka apglėbė jos liemenį, o kita - lietė jos skruostą. Bučinys, rodos, truko amžinybę, nors iš tiesų - vos kelias akimirkas. Ji atitraukė savo virpančias lūpas nuo jojo ir atsidusdama priglaudė kaktą prie vaikino peties. Jo ranka ėmė švelniai glostyti jos plaukus. Nejučiom ji sukūkčiojo. Abu puikiai žinojo, kad tam, kas tąnakt užgimė, išlikti neįmanoma.